O jeigu tai, ką vadini stresu, iš tikrųjų yra nerimas?

Šiandien kviečiu trumpam stabtelėti ir pažvelgti, kuo skiriasi stresas ir nerimas. Pabaigoje tavęs laukia  "Nerimo SOS" praktikų rinkinys, kuris galėtų rasti vietą tavo emocinės sveikatos vaistinėlėje. 

Stresas ir nerimas: kuo jie skiriasi ir kaip yra susiję?

Ar žinai, kas iš tiesų vyksta su tavimi, kai sakai:

Aš stresuoju?O gal tai jau nerimas?

Šiuos du žodžius dažnai vartojame kaip sinonimus, tačiau stresas ir nerimas nėra visiškai tas pats. Jie skiriasi, bet kartu yra glaudžiai susiję.

Stresas

Ar pažįstamas toks rytas?

Dar net neišlipai iš lovos, o galvoje jau sukasi:

-Turiu užsakyti bilietus.

-Turiu pabaigti projektą.

-Vaikai laiko egzaminus.

-Kitą savaitę mama gulasi į ligoninę.

-Dar reikia paskambinti, parašyti, nuvažiuoti, sutvarkyti…

Diena dar neprasidėjo, o tu jau gyveni įtampoje.

Tai gali būti stresas.

Stresas dažnai turi gana aiškią priežastį – konkrečius darbus, atsakomybes, rūpesčius su kuriais šiuo metu susiduriame.

Ir mes labai gerai mokame stresą nustumti.

-Nieko tokio.

-Susitvarkysiu.

-Dabar ne laikas apie tai galvoti.

-Dar šitą padarysiu ir tada pailsėsiu.

Mes einame toliau.

Nerimas

O kas vyksta, kai įtampa užsitęsia?

Kartais prie streso prisijungia nerimas.

Nerimas jaučiamas ne tik mintyse. Jis persikelia į kūną.

Širdis ima plakti greičiau.

Prakaituoja delnai.

Atsiranda drebulys.

Įsitempia kūnas.

Sunku atsipalaiduoti.

Sunku sustabdyti mintis.

Laikas susitikti draugą ar kolegą, o širdis jau nerami, daužosi, prakaituoja delnai, norisi užsidaryti.

Nerimas gali tapti toks stiprus, kad pradeda riboti tavo gyvenimą.

Neini.

Nedalyvauji.

Nepradedi.

Vengi.

Ir nors vengimas trumpam gali suteikti palengvėjimą, ilgainiui jis gali dar labiau sustiprinti nerimo ratą.

Kas sieja stresą ir nerimą ?

Ilgalaikis stresas gali prisidėti prie nerimo atsiradimo.

Kai ilgą laiką gyvename įtampoje, kūnas ir protas gali pradėti siųsti vis stipresnius signalus:

- Aš nebegaliu.

- Gana.

Ir galbūt tai nėra tik problema, kurią reikia kuo greičiau pašalinti.

Galbūt tai yra signalai, kad tavo gyvenime kažko tapo per daug.

Kad per ilgai gyvenai pagal „reikia“.

Kad per daug reikalavai iš savęs.

Kad per mažai ilsėjaisi.

Kad per ilgai klauseisi kitų ir per mažai – savęs.

Kai nustojame  girdėti save, čia atsiranda dar viena svarbi dalis.

Kai nuolat nerimaujame, mūsų viduje lieka vis mažiau vietos išgirsti save.

Ko aš iš tikrųjų noriu?

Ko man dabar reikia?

Kas man tinka, o kas – nebe?

Kur aš einu todėl, kad to noriu, o kur – todėl, kad reikia?

Kai savęs negirdime, anksčiau ar vėliau nustojame save atliepti.

Kartais tai pradeda atsispindėti kūne – per įtampą, nuovargį, nemalonius pojūčius ar kitus sveikatos sunkumus, kurių nereikėtų ignoruoti.

Kartais tai pasimato gyvenimo srityse – prarandame ryšį su tuo, kas anksčiau buvo svarbu: darbu, karjera, kūryba, santykiais, savo siekiais ar gyvenimo kryptimi.

Išraiška kiekvienam žmogui gali būti skirtinga.

Tačiau klausimas tas pats:

- Ar aš iš tikrųjų girdžiu save?

Ką daryti, kai nerimas jau kyla?

Ne visada galime išvengti situacijų, kurios sukelia stresą ar nerimą.

Tačiau galime mokytis kitaip reaguoti į tai, kas vyksta mūsų kūne ir mintyse. Paruošiau tau trumpą "Nerimo SOS" praktikų rinkinį. 

Gauti praktikas →

Išsaugok jas po ranka tam momentui, kai tikrai prireiks.

Jeigu jauti, kad atėjo laikas ne tik nuraminti nerimą, bet  ir suprasti jo priežastį - kviečiu į nemokamą individualią hipnoterapijos konsultaciją. www.regresineterapija.com