O jeigu hipnozė iš tikrųjų nėra būsena, kurioje užmiegame?

Hipnozė mūsų gyvenime užima kur kas daugiau vietos, nei galime pagalvoti. Juk kasdien pereiname per skirtingas sąmonės būsenas – susikaupimą, atsipalaidavimą, svajojimą, transą, miegą...

Tad šį kartą kviečiu šiek tiek pasigilinti į tai, kas vyksta mūsų sąmonėje – ir kas iš tikrųjų vyksta hipnozės metu.

AR HIPNOZĖ – TAI MIEGAS?

Neseniai lankydamasi meno galerijoje pamačiau danų menininko ir dizainerio Henriko Vibskovo instaliaciją, susijusią su jo 2018 m. pavasario–vasaros kolekcija, įkvėpta miego, sapnų, bemiegių naktų ir pasąmonės.

Spalvingi miegmaišiai, miego formos, suglamžyti patalai, sapnai...

Ir žiūrėdama į šį kūrinį pagalvojau apie vieną dažniausių mitų apie hipnozę – kad hipnozė yra miegas.

Ir kodėl tiek daug žmonių vis dar mano, kad hipnozė – tai tiesiog miegas?

O KAS IŠ TIKRŲJŲ VYKSTA HIPNOZĖJE?

Hipnozė nėra miegas ir nėra sąmonės praradimas.

Mūsų smegenų aktyvumas nuolat keičiasi. EEG tyrimuose, kurie matuoja elektrinį smegenų aktyvumą, išskiriamos beta, alfa, teta ir delta bangos, susijusios su skirtingomis budrumo, atsipalaidavimo ir miego būsenomis.

Tačiau hipnozė nėra tiesiog alfa ar teta būsena. Tai sudėtingesnė sąmonės būsena, kurioje žmogus gali būti labai atsipalaidavęs ir kartu itin susitelkęs. Ši būsena leidžia lengviau pasiekti tai, kas dažnai slypi giliau už mūsų kasdienio, sąmoningo mąstymo. Tyrimai rodo, kad hipnozės metu gali keistis ne tik bangos, bet ir smegenų tinklų tarpusavio sąveika, kuri susijusi su dėmesiu, savęs suvokimu ir tuo, kaip žmogus apdoroja vidinę bei išorinę informaciją. 

Hipnozės metu žmogus girdi. Supranta. Jaučia. Mąsto. Ir svarbiausia – išlaiko savo valią. 

Todėl klinikinėje hipnoterapijoje žmogaus niekas „neužmigdo“ ir jo nevaldo. Priešingai – žmogus pats leidžiasi į vidinį tyrinėjimą, ieško to, kas jam svarbu, ir to, ką nori pakeisti.

ŠOU HIPNOZĖ IR KLINIKINĖ HIPNOTERAPIJA – KUO JOS SKIRIASI?

Sceninėje hipnozėje tikslas – parodyti hipnozės poveikį ir sukurti įspūdį, pramogą, nustebinti žiūrovą. Į sceną dažniausiai kviečiami žmonės, kurie noriai įsitraukia į šią patirtį ir yra labiau paveikūs hipnotiniams pasiūlymams.

Klinikinės hipnoterapijos tikslas visiškai kitoks – padėti žmogui.

Čia transas nėra šou. Tai erdvė, kurioje žmogus gali nukreipti dėmesį į save, savo vidines patirtis, emocijas, įsitikinimus ir tai, ką jis nori pakeisti.

Hipnoterapeutas žmogaus nevaldo.

Žmogus išlieka sąmoningas, supranta, kas vyksta, ir pats dalyvauja procese.

Todėl man patinka sakyti:

Šou hipnozėje transas tampa pasirodymu.Klinikinėje hipnoterapijoje – įrankiu pokyčiui.

O dabar – mažas eksperimentas Tau

Užduotis „Pagauk savo transą“

Šiandien pastebėk bent vieną momentą, kai tarsi „dingsti“ iš aplinkos.

Tai gali būti:

• kai vairuoji gerai pažįstamu keliu;

• skaitai knygą ir nebegirdi, kas vyksta aplink;

• klausaisi muzikos;

• žiūri pro langą;

• gamini maistą;

• vaikštai;

• kuri, pieši ar mezgi;

• arba tiesiog svajoji.

Kai pastebėsi šią būseną, nesistenk jos pakeisti. Tiesiog sustok ir paklausk savęs:

Kur dabar yra mano dėmesys – išorėje ar manyje?Ką šiuo metu jaučia mano kūnas?Kokios mintys ateina, kai aplinkui nieko nereikia spręsti?

Ir dar vienas klausimas:

Ko aš nepastebiu, kai esu visiškai įsitraukęs?

Kitą kartą, kai pagausi save tokioje būsenoje, prisimink – tu jau esi patyręs transą. Tikriausiai ne kartą. Ir galbūt hipnoterapija nėra toks jau svetimas žmogaus patyrimas, kaip mums kartais atrodo.